2013 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

„Stumbro“ šalyje apsilankius

Praėjusią savaitę tinkraštininkai buvo pakviesti į renginį AB „Stumbras“ – seniausioje ir didžiausioje Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamykloje.

Įdomaus ir informatyvaus vakaro metu pirmiausia susipažinome su alkoholinių gėrimų istorija Lietuvoje nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų, kai kiekvienas pilietis galėjo jos gamintis pagal poreikius. 




Kaune 1906 m. buvo įkurta „Stumbro“ įmonė ir nuo to laiko prasidėjo iki šiandien besitęsianti visame pasaulyje pripažintų svaigiųjų gėrimų gamyba. Įdomu, kad ankstesniais laikais degtinę matuodavo ne buteliais, litrais ar mililitrais, bet kibirais. Šiandien lietuviai vidutiniškai išgeria nepilną kibirą alkoholinių gėrimų (įskaitant vyną, alų ir kt.).

Per ilgus gyvavimo metus, „Stumbro“ įmonės logotipas kito, o sovietinės okupacijos laikais stumbrelis buvo netgi „kastruotas“.


Taigi, išklausę pasakojimo apie degtinės istoriją mūsų krašte, lydimi vyriausiosios „Stumbro“ gėrimų  ekspertės Aldonos Volkienės, pasukome ištyrinėti svaigiųjų gėrimų gamybos paslapčių. Ir štai paaiškėjo, kaip šešis kartus filtruojamas vanduo degtinėms ir kitai „Stumbro“ produkcijai, kaip derinamos senosios receptūros su šiuolaikinėmis gamybos technologijomis, kaip gaminama naujoji degtinė - „Devynerių“.



Uostėme ir ragavome ir žymiosios „Trejų devynerių“ trauktinės pusgaminį - antpilą, kurį sudaro 27 augaliniai ingredientai: šventagaršvių, rabarbarų, gencijonų, vaisinių alpinijų šaknys, pipirai, imbieras, muskatų riešutai ir žiedai, apelsinų, citrinų žievelės, šaltekšnių, cinamonų žievė, žvaigždinių anyžių vaisiai, juodgrūdžių sėklos, stumbražolė, kardamonų vaisiai ir kt.  „Trejų devynerių“ gėrimas susijęs su pagonišku pasaulio vaizdiniu, t. y. jo dalijimu į tris sferas – požemį, žemę ir dangų, todėl į trauktinės sudėtį įėjo visi trys šias sferas simbolizuojantys elementai – 9 šaknys (požemis), 9 žolelės ir augalų žievės (žemė), 9 lapai, žiedai ir vaisiai (dangus). 




Natūralios augalinės žaliavos „Trejų devynerių“ antpilas įeina į „Devynerių“ degtinės sudėtį. Specialiu būdu degtinei suteikiamas „Trejų devynerių“ skonis ir aromatas.

Paklaidžioję tarp bačkų ir bačkelių, prisiuostę apelsinų morso ir antpilo, grįžome į muziejų,  kur mūsų laukė etnologas prof. Libertas Klimka. Malonusis profesorius papasakojo apie skaičių 3 ir 9  mitologiją: archajiškojo mėnulio kalendoriaus mėnulio fazių ženklais mėnesių dienos suskirstytos į devynių dienų savaites, mėnulis „keliauja“ po devynias paras. Priešpilnis, pilnatis ir delčia dalija mėnesį į 27 dienas, o viena mėnulio fazė trunka 3 paras. Apie magiškas skaičiaus 9 galias sužinome iš senovės lietuvių dainų, papročių, kalbos.


L. Klimka taip pat papasakojo apie senovės lietuvių dievus ir deives, o po išsamaus pristatymo vyko degustacija.

Ponia A. Volkienė apsakė degtinės degustavimo subtilybes ir pagrindines taisykles, o mes visa tai išbandėme praktiškai - degustavome naujosios „Devynerių“ degtinės ir tradicinės „Trejų devynerių“ trauktinės. 


„Stumbro“ ekspertai rekomenduoja: su„Trejų devynerių“ trauktine tinka riebesnis maistas, o su „Devynerių“ degtine galima mėgautis mėsa (vytintu ar rūkytu kumpiu, dešra, mėsos paštetais), daržovėmis (marinuotais agurkėliais, juodosiomis ir žaliosiomis alyvuogėmis, aštriomis marinuotomis morkomis, svogūnais, paprikomis), įvairiais rūkytais sūriais.


A. Volkienė su džiaugsmu pasidalino ir dviem kokteilių receptais.

Vėsinančiam kokteiliui a
tšaldykite ir lygiomis dalimis sumaišykite „Raudonų devynerių“ trauktinę, greipfrutų ir apelsinų sultis. Mišinį supilkite į aukštą stiklinę, gausiai pridėtą smulkinto ledo.  Geriame per šiaudelį.
Šildančiam kokteiliui (idealu šaltuoju sezonu siaučiant virusams) raudonų vynuogių sultis supilkite į puodą ir ant nedidelės ugnies pakaitinkite po truputį pildami „Trejų devynerių“ trauktinę. Pamaišykite, kad kokteilis neužvirtų. Rekomenduojama gerti karštą.

Ir svarbiausia pamoka - nepiknaudžiauti svaigiaisias gėrimais ir mėgautis su saiku.

 

2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Nesaldūs pyragėliai su vištiena

Atostogų metas... Todėl prisireikė lengvai transportuojamo patiekalo. Kad būtų ne sumuštinis ir ne kepta duona... Tad griebiame receptų knygą populiariosios Beatos ir kepame. Šį kartą - seniai nužiūrėti pyragėliai su vištiena ir porais. Žinoma, variacijų tokių pyragėlių galima prigalvoti n. Nekintantis dalykas - trapi tešla. Jos proporcijos aiškios: 2 dalys miltų - 1 dalis sviesto, o kad viskas suliptų, pilame ledinį vandenį. Nepamirštame tešlos pagardinti druska. O įdaras - gali būti daržovės, gali būti mėsytė, čia jau pagal kiekvieno skonį ir išmonę. Pyragėliai gardūs ir šilti, ir šalti.



Pyragėliai su vištiena ir porais

8 pyragėliams


Tešlai
200 g miltų
100 g šalto sviesto
žiupsnis druskos
3-4 šaukštai ledinio vandens

Įdarui
apie 400 g vištienos filė
1 šaukštas miltų
1 poras
1 svogūnas
skiltelė česnako
7-8 pievagrybiai
apie 100 ml sultinio
50 ml grietinėlės
druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį
šviežių krapų ir petražolių (nebūtinai)
aliejaus kepimui
1 kiaušinis aptepimui

Pilame miltus į dubenį ir į juos įtarkuojame arba gabalėliais supjaustę sudedame šaltą sviestą. Jei netarkuosit, teks pasidarbuoti pirštais, kad sviestas ir miltai virstų trupiniais. Beriame druskos ir pilame vandenį. Greitai sumaišome. Kai tik tešla ima lipti į vieną gumulą, daugiau vandens nebepilame. Kai tešla sukimba, padaliname ją į 8 gabalėlius ir sudėję ant lėkštės, kišame į šaldytuvą bent pusvalandžiui.

Per tą laiką paruošiame įdarą. Vištieną supjaustome nedideliais gabalėliais ir sumaišome su miltais. Porą, česnaką ir svogūną smulkiai supjaustome. Nedideliais gabalėliais susmulkiname grybus. Į įkaitintą keptuvę pilame šiek tiek aliejaus ir apkepiname svogūną, porą ir česnaką. Įdedame vištieną ir pakepiname ją su porais ir svogūnais. Kai vištieną pakepa, beriame pievagrybius, pilame sultinį, viską išmaišome ir leidžiame pasitroškinti apie 10 minučių. Tada supilame grietinėlę ir pakaitiname, kol viskas šiek tiek sutirštėja. Suberiame smulkintas petražoles ir krapus ir, nukėlę nuo ugnies, leidžiame atvėsti.

Iš tešlos gabalėlių iškočiojame už keksiukų kepimo formos įdubimą didesnius apskritimus, klojame juos į šiek tiek riebalais pateptą keksiuku formą. Į kiekvieną „lizdelį“ dedame po šaukštą įdaro ir gražiai užlankstome tešlą. Lengvai paplaktu kiaušiniu aptepame pyragėlius ir juose peilio galu padarome nedideles skylutes garui išeiti.

Paruoštus pyragėlius dar apie 30 min palaikome šaldytuve.

Įkaitiname orkaitę iki 190 laipsnių karščio. Šauname į orkaitę pyragėlius ir kepame apie 30-40 minučių, kol gražiai paruduoja.

Skanaus :)

Šaltinis: knyga „Beatos virtuvė: kepinių knyga“, p. 267.